„Ieškau vyresnės moters“, – taip visada sakydavo Tomas, bet ne todėl, kad jam reikėjo kažko romantiško ar intymaus. Jam tiesiog patiko žmonės, kurie matė gyvenimą plačiau, ramiau ir giliau nei jo bendraamžiai.

Vieną vakarą, vaikščiodamas po Ukmergės senamiestį, Tomas prisėdo ant suoliuko netoli bibliotekos. Ten jis sutiko moterį, vardu Eglė – ramią, šiltai besišypsančią, su knyga rankose. Ji buvo vyresnė, bet energinga ir kupina istorijų.

Nuo tos dienos jie pradėjo susitikinėti miestelyje: kartais eidavo į parodą, kartais tiesiog gerdavo arbatą jaukioje kavinėje. Eglė dalindavosi savo patirtimi, o Tomas – savo idėjomis. Jų pokalbiai tapo tikra terapija abiem.

Galiausiai Tomas suprato, kad ieškojo ne amžiaus, o žmogaus, su kuriuo gali būti savimi.
O Eglė pasakė: „Kartais geriausios pažintys atsiranda tada, kai nieko ypatingo neieškai.“

Ir taip paprastas skelbimas virto gražia, šilta draugyste.