Kartą, budamas labai jaunas, gal penkiolika metų, budejau pas auklę. Jai buvo tarp kem – pem penkių  m. Vyko išgerimai. Priguliau pirmas pries visiems nusigeriant, bet apturejau nemiga.
Tai buvo auklė, jos kaimyne ir kazkoks bendraamžis vyrukas. Tęsiu. nemiga, girdziu jau atsigulė. Aukle su vyruku tam paciam kambari prigule, salia kitoje lovoje as negalejau užmigti. Girdziu, aukle aimanuoja tam vyrukui.. -Pasipisam, davai. Ispisk mane. ir pan.

Oj man iki dabar fantazijos, jei to vyruko butu nebuve.. aisku, nieko ir kito ir nebutu buve, bet vistiek.eh. 

Idomu prisiminti:)

Jei dar butu koks susitikimas tikrai paimciau uz uzpakalio uz kankinimą 🙂