Na, ir visa ta istorija, žinai, prasidėjo nuo paprasto noro atsipalaiduoti. O baigėsi… Na, dabar ir pats nesu tikras, kaip tai pavadinti.

Kai ji paklausė, ar noriu išbandyti tą prostatos masažą, tai prisipažinsiu – smegenys šūkavo “negi”, bet burna kažkodėl išsiveržė “taip”. Ir išgėriau tą gėrimą iki dugno. Atvirai – pirmą sekundę buvo keista, net šiek tiek gėdinga. Bet paskui… oi, paskui prasidėjo tokie jausmai, kad pamiršau ir savo vardą, ir kad esu suaugęs, rimtas vyras, turintis paskolą už automobilį. Tai buvo kaip sprogstantys fejerverkai ten, kur jų niekada nebuvo ir negalėjo būti.

Kai viskas baigėsi, gulėjau be jėgų, lyras ką tik būčiau iškėlęs šimtą kilogramų. O ji stovi šalia, nusišypsojus, ir klausia: „Na, kaip?”

Aš atsiverčiu akis ir matau jos žvilgsnį – jame buvo ir supratimo, ir švelnios pajuokos. Jaučiau, kad raudonu nuo ausų iki kulnų.

„Žiauriai gerai,” išbliautojau aš, o pats galvoju – dieve, ką aš čia veikiu.

„Norėjote dar ko nors?” paklausė ji, ir tas jos tonas… jis buvo tiesiog profesionalus, bet man jis skambėjo kaip pagunda iš paties pragaro.

Ir tada iš mano lūpų, be jokios valios, išlindo tie žodžiai. Tie pasmerktini žodžiai. „O… gal… lietučių?”

Momentas buvo absurdiškas. Aš, keturiasdešimtmetis vyras, klausiu tokio dalyko kaip „lietučių”, tarsi tai būtų koks stebuklingas gėrimas iš baro meniu. Ji truputį nusišypsojo, linktelėjo ir pasakė: „Žinoma. Bet jau kitą kartą. Šiandien jau gavote pakankamai naujų įspūdžių.”

Ir ji buvo teisi. Kai išėjau iš to kambario į realybę, į miestą, kuris gyveno savo nuobodžia gyvenime, aš jaučiausi kaip astronautas, grįžęs iš kitos planetos. Visas kelias namo galvojau apie tą jausmą, apie tą neįtikėtiną atsipalaidavimą ir… na, ir tą malonumą. Apie tai, kaip keista, kad vienas popietės pasirinkimas gali apversti viską aukštyn kojom.

Sėdžiu dabar namuose, žiūriu į televizorių, o galva sukasi viena mintis. Labai norėčiau ten sugrįžti. Labai. Bet dabar jau žinau, kad tai joks „paprastas masažas”. Tai vartai į kažką, ko aš visai nesupratau, bet ko beprotiškai noriu vėl pajusti.

Tai ne istorijos pabaiga. Tai, bijau, tik pradžia.